Šiandien yra diena kai reiškia, jog mūsų atkeliaujantis kūdikis oficialiai pilnai išnešiotas! Nežinau ar suprasčiau šį jausmą, jei dukrytė nebūtų ankstukė. Taip pat nežinau kaip jausčiausi, jei tai nebūtų 3 mano nėštumas. Ilgai svarsčiau ar dalintis šiuo išgyvenimu, tačiau galiausiai manau, jog apie tokius praradimus reikia kalbėti, jog kiti suprastų, kad būna visaip, visiems. Kad jei ir jiems nutiko kažkas skaudaus, jie ne vieni . Bet juk dažniausiai dalinamės tik džiaugsmu, tiesa?
Pirmas mano nėštumas buvo negimdinis, gimdos kaklelyje. Tai yra toks retas reiškinys, jog internete sunku išsamesnės informacijos apie tai rasti. Labai džiaugėmės sužinoję, jog pastojau, o belaukiant vizito pas ginekologę vieną dieną pajutau, jog kažkas ne taip. Tarsi kažkas viduje būtų “iškritę”. Vyras, optimistas iki kaulų smegenų, ramino, kad viskas gerai ir be reikalo pergyvenu. Tačiau labai greitai paaiškėjo, jog nuojauta manęs neapgavo. Bet viskas pastebėta laiku, laiku atlikta operacija. Jei būtume suvėlavę, didelė tikimybė, kad neturėtume dukrytės, kad nesilauktume sūnelio… Ir nors visa tai įvyko vos 6 nėštumo savaitę, faktas, jog tas mažas taškiukas turėjo plakančią širdelę iki šiol drasko vidų pagalvojus apie tai, o kas jeigu? Fiziškai atsigavau maždaug po savaitės-dviejų. Psichologiškai atsigauti mums prireikė daugiau laiko. Nors ne. Viduje iki šiol yra tas randas ir jis liks visada. Mūsų negimusio vaiko, kuris širdyje gyvens visada kiek gyvensiu aš.
Kai paatvirauju su kitomis mamomis apie šį išgyvenimą, dažniausiai ir jos atsiveria ir paaiškėja, kad viena turėjo persileidimą, kita nesivystantį nėštumą, trečia negimdinį kiaušintakyje. Arba kad labai ilgai negalėjo pastoti ir prireikė medikų pagalbos.
Yra labai daug gražių istorijų apie lengvą pastojimą, gražų nėštumą, stebuklingą gimdymą, bet taip pat yra daug liūdnų ir skaudžių istorijų, apie kurias mažai kas kalba. Tad jei perskaitei iki čia, žinoki, kad būna visaip ir gali būti visaip. Ir nėra vieno teisingo varianto kaip gali būti. Nors kiekvienas praradimus ar atradimus išgyvena savaip, dažniau norisi turėti į ką atsiremti praradimo akimirką.
Gražaus laukimo, kas laukia, kantrybės, kas stengiasi, stiprybės, kas sielvartauja 💗
Pasidalino – Simona Kliševičienė