Saugumas.. Tokia jautri tema gimtyje, o pastaraisiais metais ir visame kame.
Prieš porą dienų vyras pasidalino kažkur nugirsta mintimi: „Safety – third”. Pirmą ir antrą vietas, jei pamenu teisingai, ima NUOTYKIAI ir LAISVĖ. Ir man tai taip rezonuoja. Mūsų visuomenė yra įkalinta saugumo ieškojimo tokiu mastu, kad jau nebesaugu… Ką reiškia saugumas? Ar saugumas reiškia „nemirtį“? Bet ar ne mirti, reiškia – gyventi? Saugumo vardan mes kišami į vis daugiau rėmų, skirstomi į kastas, kontroliuojami iš visų pusių.
Visa širdimi atsidavusi ir daugybę metų besimokiusi pribuvėja negali „legaliai“ padėti gimdančiai moteriai, nes tai – nesaugu.
Negalima lankyti savo paskutinius metus skaičiuojančių senelių, nes tai – nesaugu (nebent susileidi patys žinot ką, tada viskas gerai).
Negalima apkabinti netikėtai sutiktų draugų, o ką kalbėti apie nepažįstamuosius (atsimenat „FREE HUGS“ akcijas?), tai – irgi nesaugu.
Ir t.t…
Dievaži, koks nuobodus būtų mano gyvenimas, jei laikyčiausi principo „pirmiausia – saugumas“.
Nebūčiau būdama dvidešimties viena (ir dar nuo nieko nesisikiepijusi) iškeliavusi į Indiją ir sutikusi savo vyro iš sapnų ir vizijų, su kuriuo dabar auginu sūnų.
Nebūčiau autostopu, mašina, autobusais ir lėktuvais apkeliavusi Europos ir pažinusi žmonių iš viso pasaulio.
Nebūčiau patyrusi savo svajonių gimdymo namuose.
Nebūčiau Naųjų Metų naktį palikusi saugaus buto Lietuvoje, iškeliavusi į Meksiką ir pradėjusi naują gyvenimą.
Mano sūnus nekalbėtų trimis kalbomis. Aš nekalbėčiau trimis kalbomis.
Nevesčiau gimties dirbtuvių nepažįstamiems žmonėms, naujoje vietoje, ne gimtąja kalba.
Sėdėčiau sau saugi namuose ir… negyvenčiau.
Nemanykit, kad man tiesiog labai pasisekė, niekad nieko blogo nenutiko ir aš dėl to naivi. Visko būta! Užpuolimų, netekčių, nežinomybės… Bet man taip jau yra. Saugumas – trečioje vietoje, laisvė – pirmoje, o laisvės kaina – atsakomybė.
Kurią vietą jūsų prioritetuose ima saugumas? 🙂
P. S. Žinau, kad „trečiausia“ – ne žodis, bet man labai patinka.