Gimimo šventė
Birželio 29 d. naktį keitėsi slėgis, buvusi karšta diena vertėsi į vėsesnę pusę. Tą naktį miegas buvo prastas, vyras kitame kambaryje taip pat miegojo nekokybiškai. Birželio 30 d. rytą atėjau pas savo vyrus, Ričardas išėjo dirbti į kitą kambarį, o aš dar bandžiau pamiegoti šalia 6 metų sūnaus Ugniaus. Bet jau pradėjau jausti lengvas bangeles. Nuėjus į tualetą ištekėjo šiek tiek kraujo. Supratau, kad tai gleivių kamštis, ir iki gimdymo galėjo likti kelios valandos, arba daugiausiai dienos. Dar nuėjus atsiguliau, ir pradėjau jausti, kad atsiranda bangų ritmas, kas maždaug 20 min. Jutau, kad noriu, kad atlėktų tvarkytoja, pagalvojau, kad ji dar spėtų sutvarkyti namus, bet ji neatrašė, tad atsikėlus ir pavalgius susitvarkiau pati šiek tiek, kad mūsų svetainė būtų gražesnė ir švaresnė, nes jutau, kad šiandien gims mažylis. Pranešiau pribuvėjai, kad prasidėjo bangos ir sutarėme susisiekti, jei kas pasikeis. Su Ugniuku ėjome skinti gėlių, kad namai būtų puošnūs. Laukėme šventės!🥰 Bangos buvo lengvos, reguliarios ir galėjome dieną leisti įprastai. Papietavę su Ugnium ėjome pamiegoti pietų miegelio, ir bangos tą valandėlę net buvo sustojusios, kūnas man leido pailsėti, ypač kai naktį nebuvau gerai pailsėjus, tai ta valandėlė man buvo labai reikalinga. Atsikėlus dar suvalgiau bananą ir porą datulių, ir 16:51 skambinau pribuvėjai, ir pakviečiau atvykti, nes bangos vėl pasirodė, šiek tiek stipresnės ir jau kas 10-15 min. Prieš pat atvykstant jai, apie 18:30, jau jaučiau stipresnes ir kiek dažnesnes bangas. Tuo metu norėjosi judėti ir masažuotis apatinę nugaros dalį, tad griebiau draugės paskolintą rebozo skarą, ir ją apsirišus vaikščiodama kumštukais sau masažavausi nugarą. Atvykusi pribuvėja mane apžiūrėjo, viskas vyko gerai, tik vaikelis buvo šiek tiek daugiau aktyvus, kaip rodė širdelės dūžių matuoklis. Centravimosi metu tai vyko, kai jo kūnelis iš kairės pusės judėjo link gimdos centro. Jau leidomės baseiną, ir jame buvau nemažai, bangos jau stiprėjo, buvome kartu, Ugnius irgi maudėsi kartu, žiūrėjome Moaną, dainavome, per bangas kibdavausi į Ričardą. Namuose degė žvakės ir smilkalai, fone grojo rami meditacinė muzika, tai buvo mūsų šeimos šventė🙏
Kai bangos stiprėjo sėdausi ant gimdymo kėdutės, Ričardas sėdėjo už manęs, buvau visad į jį įsikibusi, jau artėjant pilnam atsivėrimui vėl norėjau grįžti į vandenį, jutau savo rankomis vandenų maišelį, pribuvėja pasiūlė pačiai jį praplėšti, ir vandenukai išbėgo, toliau bangavome ir jau pradėjus vaikučiui nėrimą per dubenį Ričardą pakviečiau į vandenį, ir jis padėjo man sukaupti jėgas ir stumti su banga, bet vanduo šiek tiek mažino jėgas, jau buvo ir vėlus vakaras, tad pribuvėja pasiūlė eiti vėl ant kėdutės, taip ir padarėme, ir dar 4 ar 5 bangos ant kėdutės ir 23:50 op ir ant mūsų rankų atsidūrė Vėjas 😍🌬🧡
Buvome kartu ir laukėme atkeliaujant placentos, po kokių 10 minučių išstūmiau ir ją.
Ugnius per intensyviausias akimirkas žiūrėjo filmuką, bet visad buvo šalia, ir po visko pasakė, kad labai džiaugiasi, kad pagimdėme broliuką 🤗. Pamatęs kraują gal kiek išsigando, bet pribuvėja nuramino, kad kraujas tai gyvybė 😊
O kraujo buvo nemažai, pribuvėja sakė, kad dar normos ribose, bet į didesnę pusę, tad pasiūlė suplakti smoothie su gabalėliu placentos, ir iškart užvirė Ričardas trikertės žvaginės arbatos stiprios. Placenta buvo labai stora, sakė pribuvėja tokios storos nematė 😅 Visko išgėrus atėjo laikas nukirpti virkštelę, Ričardas tai ir padarė. Ir lėtai, keturiomis, su pribuvėjos pagalba keliavau į lovą, kur mažylis pirmą kartą ir pavalgė. 😊 Po to mane ji apžiūrėjo. Ugnius tuo metu jau miegojo, o Ričardas tvarkėsi. Pribuvėja susitvarkė, išpylė gimdymo šventą kraują ant mūsų lauko gėlyčių, ir 3 val. nakties atsisveikinome.