Prieš kelias savaites lydėjau artimą draugę ir klientę į susitikimą su pribuvėja. Susitikimas truko gerokai ilgiau nei buvo planuota, beveik tris valandas vietoj vienos su puse… Tačiau koks malonumas man buvo ten sėdėti ir mokytis! Noriu pasidalinti viena pribuvėjos išsakyta mintimi, kurią vis prisimenu.
Detalės: mūsų bendra klientė turi kiek aukštesnį nei vidurkis kraujo spaudimą. Gydytojai, žinoma, pačioje nėštumo pradžioje norėjo priklijuoti aukštos rizikos etiketę. Ji, pati dirbdama medicinos sistemoje, jau žinojo, kad tos etiketės geriau nepriimti. Ji žinojo, kad ši etiketė žingsnis po žingsnio, tyrimas po tyrimo, intervencija po intervencijos veda į cezario pjūvį ir tai nėra jos planas.
Kai konsultacijos metu priėjome aukšto kraujospūdžio temą, klientė pasidalino, kad visi rodmenys įprastai normalūs, tačiau pakyla, kai ji labai privargsta arba… kažkas ją sutrikdo savo žodžiais. Tai puikus pavyzdys kaip psichoemociniai veiksniai veikia mūsų kūną. Pribuvėja uždavė dar keletą klausimų ir vieną jų tikriausiai prisiminsiu visada:
-O ar Tu jautiesi laisva? Aukštas kraujospūdis susijęs su laisvės jutimu.
Per kūną nubėgo šiurpuliukai, nes labai ryškiai pamačiau šių, iš pirmo žvilgsnio nesusijusių dalykų ryšį. Visada mačiau šią moterį (klientę – draugę) kaip laisvą sielą, tačiau kiek įstrigusią sistemoje… Turinčią nuostabių kūrybinių talentų, tačiau dirbanti darbą, kurio nemėgsta, kuriuo netiki. Aš neteisiu, nes pati kartais taip darau – reikia išgyventi ir kartais mylima veikla neatneša tiek, kiek norėčiau. Tačiau ši pribuvėjos mintis man taip ryškiai iliustravo kaip kūną veikia gyvenimo būdo pasirinkimai. Visi mes, ypač moterys, esame apkraunami apribojimais nuo pat vaikystės, verčiami daryti tai, ko nenorime, elgtis taip, kaip nėra natūralu. Mūsų kūnai su tuo nesutinka ir priešinasi simptomais – tokiais kaip aukštas kraujospūdis…
Kaip su aukštu kraujospūdžiu nėštumo metu tvarkosi įprasta, modernioji medicina? Kaip ir su visais kitais sutrikimais – bando pašalinti simptomą be jokio dėmesio jo priežastims. Na ir nekaltinu gydytojų, jie įprastai vienai pacientei negali skirti nė pusvalandžio, o ką jau kalbėti apie tris valandas, kurias gali skirti pribuvėja.
Ir dar, ne visai į tą pačią temą, bet toje pačioje erdvėje – ant pribuvėjos stalo stovi servetėlių pakelis. Šioje erdvėje neriama į gelmes, iškeliamos traumos, baimės, nepatenkinti norai – visa tai, kas labai ryškiai veikia nėštumo ir gimdymo eigą ir ką mūsų kultūroje taip įprasta ignoruoti.
Daugiau apie individualią nėštumo priežiūrą ir alternatyvas įprastam keliui kalbėsime paskaitų cikle, kuris prasideda rugpjūčio 30d.
Laukiu klausimų ir komentarų 🙂