Balandžio 26-oji, 2019
21:44:06
Šiandien trečia diena su mūsų sūnumi Pranu. Jis gimė balandžio 24-ą, 13:11.
24-osios rytą, apie 3-ią valandą, Greta pradėjo jausti stiprias bangas. Ji prikėlė mane apie 4:15 sakydama kažką panašaus į „Man atrodo, kūdikėlis atkeliauja”.
Pažvelgęs pro langą išvydau tamsiai raudono atspalvio mėnulį. Pagalvojau, kad tai ypatinga, šventa diena. Greta paprašė manęs užkurti ugnį, kad namas sušiltų. Tvyrojo jausmas, kad visa diena bus ceremonija. Viskas, ką dariau, buvo malda, kad diena praeitų gerai.
Paskambinome savo pribuvėjai ir pasakėme kas vyksta. Kai paskambinome, ji miegojo. Kai pasakėme, kad bangos atrieda kas 4-6 minutes, ji atsakė „o, gerai, išgersiu kavos ir atkeliausiu”.
Bangos intensyvėjo ir dažnėjo. Tą rytą pusryčiams valgėme vaisių salotas su persiku ir bananu. Greta įlindo į vonią ir pusryčiavo joje. Vėlgi, visa diena buvo labai ypatinga ceremonija. Ore tvyrojo tokia enerija. Ta energija mums padėjo. Padėjo šią dieną jau turėti kūdikį.
Atlaisvinau savo telefono atmintį, kad galėčiau pafotografuoti. Stebėjausi, kaip lengvai viskas ėjosi. Pavyzdžiui, jau apie metus norėjau atlaisvinti vietos telefone, tačiau kai kurių nuotraukų tiesiog niekaip negalėjau įkelti į kompiuterį. Ši diena buvo kitokia. Prijungiau telefoną, paspaudžiau „importuoti” ir viskas.
Pietums pagaminau avinžirnių, orkaitėje keptų bulvių ir burokėlių bei kokosinį chia pudingą su razinomis ir goji uogomis.
Sunku pasakyti kokiu metu vyko visi šie dalykai. Laikas atrodė toks nereikšmingas ir greitas. Tai, kas atrodė lyg valanda, iš tiesų buvo keturios. Mūsų pribuvėja ir Greta turi labai stiprų ryšį ir tai tikrai padėjo Gretai, kai užplūsdavo jos bangos. Pribuvėja, kartu su šaltinio vandeniu ir eteriniais aliejais, tikrai atnešė ir raminančią, išmanančią energiją. Ji masažavo Gretą ir sakė, kad viskas, ką ji patiria, yra normalu. Ji padėjo ir man jaustis ramiam. Buvo išties puiku, kad namuose kartu su mumis buvo ir stipri sesuo.
Prieš kūdikėliui gimstant, klūpėjau ant žemės keturiomis prieš Gretą, kad kai ją užplūsdavo bangos, ji galėtų į mane remtis ir taip sutaupyti šiek tiek energijos. Ji skleidė tokius garsus, kokių niekada neteko iš jos girdėti. Keletą kartų pagalvojau, kad galbūt reikėtų pranešti kaimynei apie vykstantį gimdymą, kad ji žinotų, jog viskas gerai. Tačiau viskas įvyko taip, kaip turėjo įvykti.
Pribuvėja ir aš keitėmis pozicijomis. Ji priklūpo keturiomis, kad Greta galėtų į ją remtis, o aš pasiruošiau sugauti kūdikėlį. Visi jausdavome artėjančias bangas. Gretos kūnas iš pradžių pradėdavo vibruoti truputį, o po to vis stipriau ir stipriau. Pradėjau matyti bangų metu besileidžiančią kūdikio galvytę. Pribuvėja sakė, kad kai leidžiasi galvytė, gali būti jaučiamas deginimas ir kad tai natūralu ir laikina. Nuostabu matyti kaip kūnas transformuojasi, kad atvertų kelią naujai gyvybei. Mačiau kaip visa galvytė leidžiasi iš Gretos kūno. Pirmiausiai užgimė į mane žiūrinti galvytė, tada išslydo ir visas kūdikėlis, o aš jį pagavau ir padėjau ant čiužinuko, kurį turėjome gimdymui.
Tą pat akimirką, kai kūdikėlis jau buvo ant čiužinuko, jis suverkė ir iškart žinojau, kad jis kvėpuoja ir jam viskas gerai. Aš uždengiau jo burnytę, kad į ją nepritekėtų kraujo. Kūdikėlis judėjo, kvėpavo ir atrodė labai sveikas. Viskas atrodė taip natūralu. Net jauku. Štai mes namuose, tiesiog būname tam, kad priimtume kūdikį į šį pasaulį.
Kai kūdikėlis atkeliavo, mes tiesiog žiūrėjom į jį ir juokėmės, verkėm. Tai iš tiesų stipri akimirka, kai pirmą kartą prieš save pamatai savo kūdikį. Mes nebuvome atlikę ultragarso, todėl nežinojome ar kūdikis berniukas ar mergaitė. Aš iškart pamačiau, kad tai berniukas. Laikas ir vėl atrodė lyg neegzistuojantis reiškinys. Tą akimirką mano protas buvo visiškai čia ir dabar. Kai susipažinome su kūdikėliu, pasiruošėme kirpti virkštelę. Dviejų ar trijų pirštų atstumu nuo kūdikėlio kūno surišau kelis tvirtus mazgus. Nukirpome virkštelę žirklėmis, kurias Greta nusipirko kirpti tekstilei. Pirmiausiai išmirkėme žirkles alkoholyje, tada nukirpau virkštelę. Gretai tai buvo labai jautri akimirka. Beveik metus ji ir kūdikėlis buvo susijungę ir dabar jie atskiriami.
Tuomet sėdėjau su kūdikėliu užtikrindamas, kad jam patogu ir gera. Greta pagimdė placentą. Ant mano eskizų knygos popieriaus padarėm kelis placentos antspaudus ir taip sukūrėm visai šaunų meno kūrinį. Mūsų pribuvėja taip pat padarė vieną antspaudą. Viskas atrodė labai puikiai. Išgėrėm arbatos, nufotografavom keletą kadrų ir kalbėjome apie tai, kaip sklandžiai viskas praėjo. Tuomet pribuvėja išvyko nuvežti placentą džiovinimui ir pakavimui į piliules, kad vėliau Greta galėtų ją suvartoti.
Tą dieną nemiegojom iki 3 valandos ryto. Mes tiesiog rymojom žiūrėdami vienas į kitą ir dalindamiesi visais įmanomais pirmais kartais.
Daugybė žmonių mus sveikino ir siuntė geriausius linkėjimus. Mūsų pribuvėja sugebėjo nufotografuoti labai ypatingas akimirkas iškart po gimdymo, kai kuriuos kadrus nusiunčiau šeimai ir draugams.
Antrą dieną iškepiau blynų ir mes labai puikiai papusryčiavome. Visą rytą praleidome labai palengva. Pietums valgėme avinžirnių troškinį su bulvėmis ir burokėliais iš praėjusios dienos. Po pietų nuvykau į parduotuvę nupirkti daugiau daržovių ir mašininę pompą šiek tiek kiaurai padangai. Grįžau namo ir mes toliau tiesiog leidom laiką kartu. Kūdikėlis miegojo tarp mūsų. Greta kas porą valandų kėlėsi maitinti. Šiandien pusryčiams pagaminau avižų košės su bananu. Pietums pagaminau pupelių su sūriu, grietine ir tortilijomis. Manu paskambino mus pasveikinti.
Gyvenimas su Pranu labai užimtas. Mes visą laiką bandome suprasti jo mums rodomus ženklus. Šiuo metu kuriame vienas su kitu ryšį, kuriame santykį, nes jis bus su mumis visą likusį gyvenimą. Jis gali mus tiek daug išmokyti. Mes augame kaip šeima, bet taip pat ir kaip individai. Mokomės apie save ir vienas apie kitą. Apie tai, kaip būti komanda. Dabar tiek. Aš taip pat pamėginsiu pailsėti. Myliu tave