Esu trijų nuostabių vaikučių mama. Pirmą gimdžiau gimdymo namuose. Labai džiaugiausi, kad vaikelis išvydo dienos šviesą, bet jo atvykimo aplinkybės man buvo labai traumuojančios.
Po kiek laiko susipažinau su moterimi, gimdžiusia namuose, ir su ašarom akyse klausiau, kaip gražiai ji gimdė. Aš norėjau taip pat, bet labai pritrūko drąsos, o svarbiausia žinių, kaip tam pasiruošti.
Antrąjį, dukrytę, vėl gimdžiau gimdymo namuose. Nors šį kartą viskas buvo geriau, bet viduje buvo kažkoks nusivylimas, kad vėl negalėjau patirti gimdymo, tokio kokio norėjau aš.
Trečias nėštumas paskatino labiau pasigilinti į natūralią gimtį, šį kartą norėjau, kad tai būtų įgalinanti patirtis. Tuo labiau, jog greičiausiai tai paskutinis planuotas nėštumas, ir neturėsiu kito šanso kažką pakeisti. Paieškose atradau Gretą ir Laisvos gimties kursus.
Gautos žinios mane labai įgalino, visi duoti resursai buvo būtent tai, ko man reikėjo, kad pasiruoščiau moraliai, emocionaliai, dvasiškai ir fiziškai tam momentui, kuriame aš pasakiau:
“Aš galiu, aš gimdysiu taip, kaip AŠ noriu, aš klausysiu ir išgirsiu savo kūną, sutvertą gyvybės suteikimui ir išnešiojimui. Aš Moteris.”
Trečias vaikelis gimė laaabai greitai namuose, visas procesas buvo išjaustas, sudėtingai lengvas. Be streso, kupinas ramybės ir meilės.
Pusė metų jau praėjo po tos akimirkos, bet aš vis dar prisimenu kiekvieną detalę, ir visada šypsausi, kai prisimenu pagavusi savo kūdikėlį, apkabinusi, ir savo rankoje pajautusi jog tai berniukas (lyties nežinojom iki pat jo atvykimo). Buvo gera. Yra gera.
Ačiū tau Greta, ir kitoms seserims, kurios jaučia pašaukimą ugdyti moteris, įgalina mus protėvių žiniomis, ir grąžina mus prie tikrųjų šaknų.