Viena knyga pakeitė trijų žmonių gyvenimus.
Tik pastojus į rankas pakliuvo Mišelio Odeno knyga „Gimdymo atgimimas”. Nespalvotos, labai atviros nuotraukos, daugybė informacijos, moterų laiškai ir, kolkas, dar nepažįstamai pribuvėjai skirta nuotrauka su rašteliu, pamesta knygos gale. Gėdingai perskaitau svetimą laiškelį ir tyrinėju fotografiją: meksikietė moteris, švytinčiu veidu, lyg nuvaškuotomis nuogomis krūtimis, laiko tik ką gimusį vaikelį ant rankų. Vaikelis vis dar susaistytas su gėlėmis papuošta placenta. Susijaudinu. Verčiu knygos pradžią ir geriu kiekvieną žodį. Kelios dienos ir knyga baigta, o viduje lyg nušvitimas – pilnas kūnas tiesos apie moterį.
Gegužės 8 diena, labai ankstus rytas. Sunkiai perverčiu pilvą ant kito šono, apkabinu vyrą. Vaikelis ima intensyviai spardytis – prispaudžiau. Šiek tiek atsitraukiu, paglostau ir pasikalbu:
– Gal jau ateik?
Lygiai 6 ryto. Prisnūstu… Ir staiga pajaučiu pilve didelį POKŠT! Sušaukiu, kad nubėgo vandenys ir lekiu į vonią, o viduje džiaugiuosi, kad, pagaliau, šiandien gimtadienis!
Pirmas gimdymas, tačiau jaučiuosi puikiai pasiruošusi, rami. Seku kiekvieną savo pojūtį, pajaučiu pirmas bangeles, suprantu, kad jausmas pažįstamas – mėnesinės arba lengvas vidurių sukimas. Nieko neįprasto, pagalvoju, ir toliau gaminu pusryčius. Kartu su Mantu juokaujame, nufilmuojame video šeimai, pusryčiaujam ir išeinam pavedžioti šunų.
– Na va, vaikelis išsprogs su visais gegužio žiedais, – sakau vyrui. Su lyg šiais žodžiais
užplūsta banga po bangos ir jau imu suprasti apie ką ši diena bus. Šiek tiek susijaudinu, nebenoriu kalbėti, o gelbsti tik ritmingas kvėpavimas ir žiedai. Lipdama laiptais namo jau lieju širdį, kad tai tik pradžia, o man jau taip saldu. Ir tik grįžus vidun – rūkas. Mantas pila baseiną, o aš tai duše, tai tualete – niekaip negaliu apsispręsti kur geriau. Atvykus pribuvėjai atvyko ir ramybė. Švelnios rankos, džiugios, tačiau susikaupusios akys ir palaikantys žodžiai, kad viskas yra taip, kaip turi būti atneša pasitikėjimo ir dar daugiau susitelkimo į save ir savo kūną. O tada jau viskas labai greitai: pasirenku būti tualete (kad ir esu rūke, bet vistiek suprantu, kad Mantui reikalingas dušas baseino pripildymui). Mažas tualetas ne pati romantiškiausia vieta svajonių gimdymui, tačiau niekur daugiau nesijaučiu taip saugiai ir atsipalaidavus, kaip čia. Iškvėpuoju kiekvieną sąrėmį, kartais šukteliu, o tarpuose tarp jų – vis užmiegu. Su kiekviena atėjusia banga guodžiu save, kad tuoj pailsėsiu ir dėkoju gamtai, kad sukūrė ramybės tarpus. Atėjo laikas patikrinti kaklelio atsivėrimą. Taip smalsu ir tuo pačiu taip baisu išgirsti, jog atsivėrė dar tik keletas centimetrų. Tačiau išlaukus sąrėmio pabaigos girdžiu pribuvėjos balsą:
– 7-8 centimetrai. Vaikelis labai stengiasi, puikiai statosi į dubenį.
Mintyse dėkoju vaikeliui, o viduje palengvėja, juk liko tiek nedaug. Užplūsta ryžtas ir raginu save kelis kartus: daaavaiii, Elena, davaiii. Dar du sąrėmiai ir aiškiai pajaučiu stangas. Šaukiu, kad noriu tuštintis ir visai nesiruošiu eiti iš tualeto. Vyras ir sesulė įkalbina grįžti į kambarį ir išbandyti tik ką pripiltą baseiną. Sutinku. Įlipu ir pajaučiu tai, ko man visą laiką reikėjo. Vandens. Vanduo yra vanduo. Tuomet prisimenu vandens tyvuliavimą ir aplinkui plaukiančias garbanėles. Esu visiškai susikaupusi į save, tačiau puikiai girdžiu, kas vyksta aplinkui: vyro ir pribuvėjos kuždesius, palaikymą ir patarimus. Kūnas liepsnoja, jaučiu kaip stipriai degu ir girdžiu kaip intensyvumas veržiasi balsu iš mano gerklės. Pagalvoju, kad juk šitaip garsiai mylisi mūsų kaimynai. Paskutinis ugnies kamuolys ir staiga palengvėjimas. Tada stipriau stumteliu ir švelniai išplaukia mano mergaitė. Mėlyna kaip mūsų baseinas. Sesulė paglosto, pūsteli į veidelį ir išgirstu pirmas ramias, tylias mergaitės aimanas. Lygiai 12 valandų ir 12 minučių. Vidurdienis. Apsidžiaugiu, kad priešaky dar visa diena. Dukrytė priglunda prie manęs, atgauna spalvą ir pirščiukais krapšto mano šoną. Jausmai, kuriuos tuo metu jaučiu nebeturi žodžių. Lieka tik dėkingumas gamtai, vyrui ir sesulei, kuri taip švelniai raganavo kartu su mumis. Tai yra tiesa. Tai yra gimtadienis. Vėl gegužio žiedai!
P.S. Tą dieną mūsų namuose pražydo pagedęs kopūstas.
Liuka Karačiovaitė3,7 kg
54 cm