Translated from @theallnaturalparents
“Malonios, užjaučiančios nesamonės” (anglų k. KIND, COMPASSIONATE BULLSHIT, aš verčiu švelniau) – leiskite man paaiškinti ir duoti pavyzdį.
Pirmą kartą besilaukianti mama būdama 36 savaites nėščia nuvyksta į įprastą vizitą pas gydytoją. Seselė ją informuoja, kad gydytoja nori atlikti ultragarsą. Ji to nesitikėjo, tačiau džiaugiasi galimybe pažvelgti į savo kūdikį.
Ultragarso metu gydytoja sako: “Oho, kūdikis auga labai didelis! Mums gali tekti taikyti indukciją (sužadinti gimdymą) sulaukus 39 savaičių, kad išvengtume kūdikio sužalojimo.
Ji nustebusi ir jaučiasi šiek tiek neužtikrinta, nes yra girdėjusi apie indukciją negatyvių dalykų, tačiau tiki, kad jos gydytoja žino geriausiai.
37-os ir 38-os savaičių vizitai praeina taip pat. Kūdikio matavimas rodo, kad jis labai didelis.
39-os savaitės vizito metu gydytoja linksmai įeina ir klausia ar moteris norėtų šiandien sutikti savo kūdikį. Ji paaiškina, kad kūdikis didelis ir ji nenori rizikuoti kūdikio sužalojimu, nes moters dubuo yra mažokas.
Visdar pasitikėdama, ji sugrįžta namo susirinkti daiktų ir grįžta į ligoninę po 2-jų valandų. Jokios rizikos nepaaiškinamos. Moteriai pasakoma, kad jie pradės kažką daryti, kad per 12-ą valandų suminkštintų jos gimdos kaklelį, o sekančią dieną pradės lašinti pitociną.
Jie nekantrauja ir negali miegoti, ypač kai seselė užeina kas porą valandų. Sekantį rytą jos gimdos kaklelis patikrinimas – jis atsivėręs 2-3 centimetrus.
Jie pradeda lašinti pitociną, kuris iš pradžių, rodos, nieko nedaro, tačiau po poros valandų, seselei kas 15-a minučių didinant dozę, moteris pradeda jausti sarėmius.
Intraveniniu kateteriu ji prijungta prie vieno aparato, dar du laidai prijungti prie jos pilvo. Ji nebuvo tam pasiruošusi. Jie nepaminėjo, kad skatinant, ji turi būti be perstojo stebima. Ji tikėjosi, kad galės judėti laisviau, bet prisitaiko prie situacijos.
Netrukus sąrėmiai pasidaro nuoseklūs ir greit jie ritasi vienas per kitą, dėl to seselė sumažina dozę.
Sąrėmiai šiek tiek sulėtėja, bet jie vis dar labai stiprūs ir reikalauja pilno moters dėmesio ir stiprybės, kad juos atlaikytų.
Dabar, pasak seselės, jie sulėtėjo perdaug, tad ji vėl ateina ir vėl padidina dozę. Šis scenarijus pasikartoja dar kelis kartus iki kol pasiekiamas tinkamas ritmas.
Po kelių valandų nepaprastai sunkaus darbo, seselė patikrina gimdos kaklelį, ir pasako, kad, deja, pokytis labai mažas arba jo visai nėra. Gimdyvė priblokšta.
Ji laikosi, nes iš tikrųjų, ką daugiau dabar gali daryti? Pitocinas lašinamas smarkiau.
Ligoninėje ji jau praleido pilnas 24 valandas. Savo gydytoją matė tik trumpai pradžioje.
Ji pradeda jaustis privargusi ir alkana, ji nieko nevalgė, nes vėlgi, niekas nepaminėjo, kad skatinant gimdymą draudžiama valgyti.
Po dar 12 valandų ir dviejų pamainų (įskaitant jos gydytoją) pasikeitimo, ji pagaliau atsivėrusi 5 centimetrus.
Seselė vis užeina ir žiūri į monitorių. Jie susirūpinę dėl kūdikio. Jie paaiškina, kad jiems reikia tikslesnių duomenų apie kūdikį ir kad jie norėtų prijungti kontrolės prietaisą prie kūdikio galvytės. Dėl to jie turi prakirpti vandenis.
Dabar ji turi dar vieną laidą, pritvirtintą prie jos kojos.
Netrukus jai suduodamas epidūras, nes ji nebegali pakelti pitocino sukeltų sąrėmių intensyvumo. Jos kraujospūdis krenta, kartu su juo krenta ir kūdikio širdies ritmas. Susirūpinimas ir panika, mamai uždedama deguonies kaukė. Netrukus viskas nurimsta, tačiau mama ir tėtis nemažai sukrėsti.
Seselė iš tiesų puiki, kaskart įėjusi ji labai maloni. Galiausiai ateina kita tos pačios specializacijos gydytoja ir ji taip pat savo žodžiais labai užjaučianti ir maloni, ypač kai pradeda aiškinti, kad kūdikis tikriausiai užstrigęs tame mažame moters dubenyje.
Ji paaiškina, kad kūdikis nelabai gerai tveria gimdymą ir kad jie mano jog laikas keisti planą.
Gydytoja rūpestingai išreiškia užuojautą, žinodama, kad moteris ne to norėjo, bet kartais tiesiog turime daryti tai, kas saugiausia kūdikiui.
Po 20 minučių, 3 kilogramus ir 798 gramus sveriantis kūdikis gimsta chirurginiu būdu. Mama pakomentuoja, kad kūdikis neatrodo toks jau didelis.
Šiai šeimai niekada nebuvo paminėta, kad su indukcija cezario pjūvio tikimybė yra 50% didesnė ar kad kūdikiui sukeliama didesnė įvairių kūdikio sutrikimų rizika. Jiems taip pat niekas nesakė, kad “didelis kūdikis” nėra medicininė indikacija gimdymo sužadinimui ar kad siekiant išvengti vieno kūdikio peties rezginio pažeidimo dėl peties užstrigimo atliekama apie 3700 nereikalingų cezario pjūvių. (šaltinis: evidence based birth)
Gydytoja ir seselės buvo malonios ir atjaučiančios kiekviename žingsnyje. Jos niekada nebuvo priekabios ar leidžiančios moteriai pasijausti nesvarbia. Jos netgi buvo empatiškos, bet vistiek jai kišo nesamones (anglų k. feeding her bullshit).
Ši konkreti moteris grįžo namo aiškiai žinodama, kad kažkas buvo ne taip. Ji pyko ANT SAVĘS už tai, kad nežinojo geriau ir pasitikėjo savo gydytoja.
Bet perdaug moterų grįžta namo tikėdamos, kad jų gydytojas išgelbėjo jas ir jų kūdikį. Tikėdamos, kad jų kūnai neveikia. Niekad nepamąstant, kad tikroji problema buvo nereikalingos intervencijos.
Tie ir tos, kurios žinom geriau, turim atsistoti, šnekėti garsiai ir aiškiai, kad šie standartiniai veiksmai nėra gerai. Gimdymo sužadinimas ir/ar skatinimas turi savo vietą ir gali būti naudingas įrankis, kai tam yra medicininės indikacijos ir būtinumas.
Jei esi pasiruošęs/pasiruošusi, apsilankyk @ImprovingBirth, kad rastum daugiau būdų kaip tai padaryti.
Papildymas: ši mama pagimdė dar 3 kūdikius natūraliais gimdymo takais ir visi jie buvo didesni nei pirmasis.
Išverčiau aš.
#IsMomOK #BabysFineImNot #ImprovingBirth #StandUp #YourBirthMatters #YoureNotAlone